04 Sau
Atsakingai rūšiuojantys už šiukšlių išvežimą mokės mažiau

Atsakingai rūšiuojantys už šiukšlių išvežimą mokės mažiau

Auganti pramonė bei žmonių gyvenimo lygio gerėjimas lemia atliekų kiekio didėjimą. Tokia tendencija matoma visame pasaulyje, todėl atliekų tvarkymo tema tampa vis dažnesnė ir aktualesnė. Tačiau šiandien žvelgsime ne į globalias problemas, o į savo pačių šiukšliadėžės turinį– ką galime padaryti, jog šiukšlių būtų mažiau, kam reikalingas rūšiavimas ir ar tikrai šiukšlių išvežimas rūšiuojantiems kainuos mažiau, kaip teigia Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyrius?

Kylantys mokesčiai visuomet yra skaudi tema. Statistika rodo, jog visame pasaulyje kasmet išmetama vis daugiau šiukšlių, ne išimtis ir Lietuva. Pastaraisiais metais vienam lietuviui tenkantis šiukšlių kiekis buvo 400 kg per metus. 83 % komunalinių atliekų išvežamos į sąvartynus, o ten jų priėmimo kaina skaičiuojama už kilogramą, tad natūralu, jog didėjant šiukšlių kiekiui, reikia daugiau resursų jiems apdoroti, tvarkyti, tad ir šiukšlių išvežimo kainos kyla.

Bet sugrįžkime prie aktualaus klausimo – kaip sumažinti šiukšlių tvarkymo kainą? Atsakymas paprastas – rūšiuoti ir mažinti komunalinių atliekų svorį. Vokietija šiuo klausimu galėtų būti mums pavyzdys – ten itin mažas procentas atliekų patenka į sąvartynus, viskas išrūšiuojama ir perdirbama. Kalbant apie svorį, sunkiausios šiukšlės yra stiklas ir popierius. Stiklą mes ir patys gan tvarkingai rūšiuojame – stiklinę tarą priduodame į taros supirktuves arba ją iš konteinerių išrenka „sanitarai“. Tuo tarpu popierius nėra taip uoliai rūšiuojamas, kaip ir plastikinės pakuotės, kurios „nusėda“ tarp bendrų komunalinių šiukšlių.

Ar yra sunku rūšiuoti? Pasižvalgius po miestą vis dažniau matome spalvotų konteinerių (geltonas - plastikui, mėlynas - popieriui, žalias - stiklui), taip pat pavienių konteinerių tekstilei, seną buitinę techniką priima atliekų surinkimo ir perdirbimo įmonės, o pavojingas atliekas, tokias kaip elementai galima išmesti į specialias šiukšlių dėžes rūšiavimui kone kiekviename prekybos centre. Tereikia apsižvalgyti aplinkui, rasti minutę ir išrūšiuoti šiukšles. Kuo daugiau bus išrūšiuota, tuo, anot Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus, turėtume mokėti mažiau, nes mažiau atliekų pateks į savartynus.

Tačiau pinigai neturėtų būti pagrindinis motyvatorius rūšiuoti. Daugeliui „išnešti šiukšles“ tuo ir baigiasi – išmetė ir pamiršo. Tačiau jos juk niekur nedingsta. Nusėdusios šiukšlynuose, nuolat plaunamos lietaus, jos teršia žemę, skleidžia pavojingas dujas ir taip mus pamažu, nematant nuodija. Tuo tarpu tai kas pūva šiukšlynuose dažniausiai yra žaliavos, kurias galima būtų perdirbti, taip tausojant Žemės išteklius. Ar žinote, jog popierių galima perdirbti 3-4 kartus – pagalvokite, kiek medžių nukertama, dėl to, kad nerūšiuojate...

Anot statistikos, progresas rūšiuojant jau jaučiamas - kasmet vis procentu kitu daugiau šiukšlių yra išrūšiuojama. Džiugias tendencijas patvirtino konteinerių ir šiukšlių dėžių rūšiavimui gamyba bei platinimu užsiimančios UAB Joksita vadovas Povilas Jokšas: „Žmonės vis dažniau žvalgosi šiukšliadėžių rūšiavimui, rūšiavimo procesą pradeda tiesiog namuose, o ne nuėjus prie „spalvotųjų“ konteinerių. Per pastaruosius metus poreikis priemonių rūšiavimui išaugo kelis kartus, tad ir asortimentą nuolat plečiame atsižvelgdami į pirkėjų pageidavimus“.

Taigi, lietuviai tampa sąmoningesni, o jei dar rūšiavimo „mada“ užkrėstume ir visus esančius aplink, atliekų būtų mažiau, antrinių žaliavų perdirbama daugiau, gyventume sveikesnėje aplinkoje ir mokėtume mažiau. Argi ne puiki ateitis?