07 Rugp
Galerijoje ARKA atidaroma garsaus prancūzų lietuvių menininko P. Gailiaus kūrybos paroda „Ešerio noras“

Galerijoje ARKA atidaroma garsaus prancūzų lietuvių menininko P. Gailiaus kūrybos paroda „Ešerio noras“

2014 m. rugpjūčio 12 d., antradienį, 18 val. LDS galerijoje ARKA atidaroma garsaus lietuvių menininko, gyvenančio ir kuriančio Prancūzijoje, Prano Gailiaus kūrybos paroda „Ešerio noras“. Parodos kuratorius – Edvidas Žukas (Galerija „Menų tiltas“). Parodoje eksponuojami P. Gailiaus kūriniai iš svarbiausių ciklų ­– iš naujausio, Lietuvoje dar nerodyto, ciklo „Musė“, „Jautrus paviršius“ ir  „91-oji Dovydo psalmė“. Paroda neseniai buvo eksponuojama Lietuvos kultūros centre prie Lietuvos Respublikos  ambasados Varšuvoje. Parodą ir parodos katalogą pristatys dailėtyrininkė dr. Nijolė Tumėnienė.


Pranas Gailius – neabejotinai vienas ryškiausių lietuvių išeivijos menininkų, šiuo metu gyvenančių Paryžiuje. Dailininkas – vitališkos ir abstrakčios pasaulėjautos kūrėjas, mokėsi Paryžiuje garsiojo Fernando Léger studijoje, vėliau, Vytauto Kasiulio paskatintas, studijavo Aukštojoje nacionalinėje dailės mokykloje Paryžiuje. Abstrakcijos spontaniškumas jo tapyboje jungiasi su turtinga faktūra ir spalva, o dailininko jautrumas poetinio žodžio galiai įprasmintas neeilinio užmojo ir jėgos meninėmis knygomis bei grafikos lakštais.


Ciklas „Musė“ - paskutinysis ir naujausias dailininko kurtas ciklas. Aštuonerius metus dailininkas dirbo ties šiuo didžiuliu tapybos ciklu pagal neparašytą Witoldo Gombrowicziaus (1904–1969) pjesę „Musė“. Šio ciklo potėpių laisvei ir plastiškumui neabejotinai turėjo įtakos jaunystėje dailininko lankytos ir tikrai neužmirštos japonų kaligrafijos pamokos. Kompozicijų linijos kartais rangosi lyg raidės, virsta keistu tekstu – neįskaitomu, tačiau su esama jame užkoduota prasme. Gailiaus žodžiais tariant, jo „Musės“ cikle „pati musė – tik kibirkštėlė, iš kurios gali įsižiebti didžiulė ugnis ar išsiveržti vulkanas“.


Ciklas „Jautrus paviršius“  – viena brandžiosios Gailiaus kūrybos viršūnių. Kontrastingų spalvų, tiesių, lygiagrečių ar susikryžiuojančių brūkšnių kirčiai tartum raižo kupiną įtampos drobės paviršių, atskleidžia vidinę dailininko būseną, kiek sušvelnintą judraus teptuko pėdsakų. Sunkūs, neramūs, šiurkštoki, su sausų dažų liekanom, o kartais visiškai perregimi akvarelinio skaidrumo potėpiai išduota daugialypius autoriaus nuotaikų niuansus. Tai linijos ir formos, gyvos, neramios, ištrūkusios iš dailininko jausenos į baltą drobę. Jų virpančiame judėjime galima pajusti Rytų kaligrafijos įtaką. Įdomus paties dailininko komentaras apie šio ciklo kūrinius: „Kartą manęs paklausė, kas yra jautrus paviršius? Atsakiau, kad tai esu aš. Ir iš tiesų – visa mano tapyba yra jautrus paviršius.“


Išplėtotas grafikos ir tapybos ciklas „91-oji Dovydo psalmė“ išaugo iš pradinio Prano Gailiaus knygos sumanymo. Visas ciklas liudija pakilų dvasingumą, Aukščiausiojo globą, užtarimą, laukiamą ramybę ir padėką.  Gailius, pasirinkęs ligi tol jam nebūdingą mišrią techniką, pirmąkart sujungė tapybą, grafiką, koliažą. Laisvai elgdamasis su formatu, nesilaikydamas tradicinio stačiakampio, koloritą praturtinamas koliažo intarpais ir pastozine tapysena, dailininkas deklaruoja  pakylėtą dvasingumą.


Beveik keturiasdešimt parodoje rodomų paveikslų kupini jausmo, įvairios raiškos būdų. Prano Gailiaus paveikslai – tai dinamiškas ir gyvybingas abstrahuotas menas, išradingai transformuojantis tikrovę. Savo tapybos ir grafikos kūriniuose dailininkas įkūnijo lietuviškos pasaulėjautos dvasią ir, sulydęs ją su prancūzų meno inspiracijomis, suteikė jai svarią modernistinės raiškos formą.