17 Vas
Magiškoji tikrovė: argentiniečių menininko S. D. Moraleso filmai ŠMC kino salėje

Magiškoji tikrovė: argentiniečių menininko S. D. Moraleso filmai ŠMC kino salėje

Šį mėnesį ŠMC kino salėje pristatomi garsaus argentiniečių kilmės videomenininko Sebastiáno Díazo Moraleso filmai. Nyderlanduose gyvenančio ir kuriančio menininko kūriniai yra įtraukti į svarbių muziejų (Pompidou centro, Paryžiuje, „Tate Modern“, Londone) kolekcijas, 2009 m. menininkas apdovanotas prestižiniu „Guggenheim Fellowship“ prizu. Šiuolaikinio meno cente žiūrovai turi galimybę pamatyti S. D. Moraleso kūrinius instaliuotus parodų salėse, išnaudojant įspūdingas erdvės,  šviesos bei architektūros galimybes, dalis S. D. Moraleso kūrybos pristatoma ŠMC kino salėje.


Pagrindinė Šiuolaikinio meno centre eksponuojamos S. D. Moraleso parodos „Ficcionario“ tema – neįprastas, sudėtingas santykis tarp realybės ir fantazijos, yra ir vienas ryškiausių menininko kino kūrybą apibūdinančių bruožų. Iš pirmo žvilgsnio daugelis jo filmų remiasi dokumentine kino kalba, juose daugiausia dėmesio skiriama menininko gimtosios šalies socialinėms, ekonominėms patirtims atskleisti, tačiau dokumentinius kadrus apgaubia neįprasta atmosfera, mažos istorijos ar kasdienės situacijos užauga iki simbolinių ar fantastinių pasakojimų, pagrindiniai personažai ne tik funkcionuoja kaip siužeto dalis, bet ir atsiskleidžia kaip metaforos.


Filme „15 000 parašiutų“ (2001) nuo Džakartos nepriklausomybės paminklo kasdien parašiutu besileidžiantis veikėjas tampa baisios bedarbystės simboliu; nors ir suniokotose, bet įspūdingose Patagonijos žemėse klajojantis vyras transliuoja egzistencinio nerimo būseną (filmai „Lygiagretė 46“, 1998, „Kelias iš vieno taško į kitą“, 2010); Centrinės Meksikos religinės procesijos, gaidžių peštynės ir audringi vakarėliai piešia „Apokaliptinio žmogaus“ (2002) portretą. Minimalistinis menininko pasakojimo stilius palieka erdvės nuojautai, dažniausiai – gresiančios katastrofos nuojautai, ir kviečia pasinerti į magiškojo realizmo pasaulį.