25 Kov
Paroda "Žemės raštas" kviečia prisiminti senovės papročius

Paroda "Žemės raštas" kviečia prisiminti senovės papročius

Kovo 28 d., penktadienį, 12 val. Kauno miesto muziejaus skyriaus Povilo Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejaus Gotikinėje salėje (L. Zamenhofo / Kurpių g. 12) atidaroma paroda „Žemės raštas“.

Lietuvių apeiginiam menui skirtoje parodoje eksponuojami lietuviški margučiai. Margutis nuo seno buvo svarbus ne tik Šv. Velykų, bet ir Jurginių papročiuose, žemdirbystės apeigose. Lietuvoje išliko senos margučių marginimo tradicijos, bei senoviniai marginimo būdai: skutinėjimas, marginimas vašku, batika. Dažnai marginama augalinės kilmės dažais.

Pasak rengėjų, parodoje norima atkreipti dėmesį ne tiek į paties margučio raštą, kiek į šio papročio svarbą lietuvių tradicijoje. Svarbus ne tik pats margutis, kaip apeiginis daiktas, bet ir pats marginimo procesas.

Margintojos pasakoja, kad turi būti marginama itin susikaupus, margutyje „užkoduojami“ linkėjimai, pageidavimai, gerumas. Margučiai svarbūs ne tik ūkininkavimo papročiuose, bet ir žmonių tarpusavio santykiuose: iki šiol per Šv. Velykas jie dovanojami, keičiamasi. O margučių raštas (ne veltui lietuviškas žodis „raštas“ reiškia ne tik braižą, bet ir ornamentą), margutyje išpieštas piešinys ar ornamentas  – tai žmogaus dvasinės būsenos išraiška, jo minčių, linkėjimų išraiška.

Parodoje eksponuojami Kauno miesto muziejaus fonduose sukaupti tradiciniai margučiai, sukurti Irenos Saltonienės, Danutės Kalasauskienės, Herminijos Vokietaitienės ir kitų autorių, bei menininkių Ritos Juodvalkytės, Sigitos Grabliauskaitės kūriniai.

Muziejininkės dr. Lauros Lukenskienės teigimu, margučių apipavidalinimas taip pat turėjo savas tradicijas. Vienur margučių lėkštė tiesiog puošiama iš lauko atneštais žalumynais, kitur įrengiamas net kiaušinių medis. Parodos „Žemės raštas“ apipavidalinimas – tai šiuolaikinė šių tradicijų tąsa. Floristės Gretos Petkevičienės sukurtose sausose kompozicijose naudojamos šiuo metu gamtoje randamos medžiagos − žolė, šienas, samanos, sudžiūvę augalai primena kaimą ir jau besprogstantį pavasarį.

Kviečiame prisiminti senovės lietuvių papročius ir aplankyti parodą “Žemės raštas”, kuri P.Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejuje veiks iki š.m. balandžio 30 d.