07 Geg
Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks R. Dūdos meninės knygrišystės paroda

Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks R. Dūdos meninės knygrišystės paroda

Dailininkas odininkas, Lietuvos dailininkų sąjungos ir Vilniaus knygrišių gildijos narys Rimantas Dūda nuo pat 8-ojo dešimtmečio, kai baigė Talino dailės institutą, iki dabar neginčytinai užima lietuvių meninės knygrišystės lyderio pozicijas. Produktyviausias iš odininkų, jis bene vienintelis reguliariai dirba šioje srityje, aktyviai dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Prancūzijoje, Italijoje, Estijoje), o puikios meninės kokybės, subtilaus, savito (lengvai atpažįstamo) braižo kūriniai visada būna pastebėti, įvertinti, neretai apdovanojami.


Tai menininkas, žengiantis kartu su laiku. Jo kūrybą galima suskirstyti į keletą stilistinių etapų – kiekvienas yra savaip įdomus, novatoriškas, originalus ir vertingas lietuvių meninės knygrišystės raidai. Nuo pat pradžių jo kūriniai išsiskyrė lakoniškumu, subtilumu, minimalia, bet labai iškalbinga menine forma. Grafika ir tipografija jam buvo ir yra pagrindinės  raiškos priemonės (matyt, tą lėmė grafikos mokslai M. K. Čiurlionio meno mokykloje) - dekoratyvus linijinis piešinys, knygos pavadinimo užrašui suteikiamas aktyvus, dažnai pagrindinis vaidmuo kompozicijoje, tad jo viršelių meniniai sprendimai išsiskiria tuo, kad yra labiausiai „knygiški“, t. y. arčiausiai knygos prigimties, organiškai priartinantys prie teksto ir išsaugantys knygos eleganciją.


Dailininkas pabrėžia, išryškina natūralų odos grožį. Ieško raiškos priemonių, kurios tinka tik tai medžiagai, o ne skolinasi iš tapybos ar skulptūros. Nuosekliai eidamas tuo keliu, Dūda apskritai atsisakė figūrinių ar dekoratyvinių apipavidalinimo elementų, liko tik raidė ir medžiaga. Pradėjo naudoti storą diržinę odą, kuri ne pasyviai aptraukia kietviršį, bet pati tampa tuo viršeliu. Tokią odą suvaldyti, kad ji paklustų knygos formai, reikia ypatingo meistriškumo.


Dar vienas išskirtinis šio autoriaus kūrybos bruožas – tai pokšto ar netikėtumo elementai, nuolat trykštantis sąmojis, ironija ar žaismingas, subtilus „tvarkos“ griovimas: kažkas slysta į šoną, simetrija suardyta, raidė „nugriuvus“, bokštai pasvirę, auksas (raides auksuojant) staiga „pasibaigė“, išlindo netikėtas žodis ar erotikos užuomina… Tai išsklaido perdėtą rimtumą, leidžia kitaip pažvelgti į literatūros klasikos kūrinius ar gyvenimo temas.


Organiškas visų šių meninių ir medžiaginių elementų pajautimas ir jungtis Rimanto Dūdos knygų įrišimus daro nesenstančius. Net ką tik sukurti viršeliai jau atrodo paliesti laiko (o gal kaip tik belaikiai?), lyg turėtų savo istoriją, gyventų savo gyvenimą...


Kuratorė Rūta Taukinaitytė-Narbutienė


Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras


Rėmėjas Lietuvos kultūros taryba


Partneris Lietuvos dailės muziejus